- vienavilnis
- 2 vienavil̃nis, -ė adj. (2), vienavìlnis (1) Slm kuris iš vienų vilnų, vilnonis: Vienavil̃niai būdavo sijonai, sermėgos, paltai Adm. Užsisegė vienavìlnį andaroką Kp. Vienavilniai audeklai buvo klemkiniai, margaruožiai, stulpiniai, statiniai su padryžėliais rš(Kp). Vienavil̃niai andarokai buvo audžiami drobiniškai Šmn. Kaldras, būdavo, išsiaudi vienavìlnes And. Milas tai vienavil̃nis, o traknas – pakulnis su vilna Kvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.